Abstract
<jats:p>Šiame leidinyje sujungiamos autorių mokslinės žinios apie klimato kaitos komunikaciją ir krizių valdymą ir rekomenduojamos paveikiosios tikslinės komunikacijos taktikos Lietuvoje. Svarbu pabrėžti, kad autorės laikosi nuostatos, jog pasaulis išgyvena klimato krizę. Krizių ciklą paprastai sudaro prevencijos ir grėsmių mažinimo, parengties, atsako, atsigavimo ir prisitaikymo stadijos. Vartodamos „klimato krizės“ terminą autorės pabrėžia, kad prevencijos ir klimato kaitos švelninimo nebepakanka, o komunikacija turi būti grindžiama gerosiomis parengties ir atsako stadijų praktikomis. Klimato krizės komunikacija skiriasi nuo klimato kaitos komunikacijos tuo, kad komunikuojant apie klimato krizę pabrėžiamas pasekmių tikroviškumas ir rimtumas – „Tai jau įvyko!“. Pagrindinis klimato krizės komunikacijos tikslas – ne tik informuoti visuomenę apie klimato pokyčius, bet ir mobilizuoti veiksmus. Nors didinti informuotumą ir sąmoningumą yra svarbu, krizės komunikacija turi kurti situacijos sunkumo ir neatidėliotinų veiksmų skubos pojūtį, skatinti individualius ir kolektyvinius sprendimus. Komunikuojant apie klimato krizę, dominuoja grėsmės, sprendimų naratyvai bei skubos ir visuotinio įsitraukimo leitmotyvai.</jats:p>