Abstract
<jats:p>Pasaulinė vėjo energetikos pramonė išgyvena svarbius pokyčius. Vėjo išteklių plėtra ir jų pritaikymas padeda išspręsti energijos ir aplinkos taršos problemas bei švarios ir ekonomiškos elektros energijos gamybos klausimus. Norint pasiekti ambicingus kovos su klimato kaita tikslus ir sukurti reikšmingą ekonominę naudą Europos Sąjungos piliečiams, svarbu vykdyti atsinaujinančios energetikos komponentų gamybą Europos šalyse, įskaitant ir Lietuvą. Šaliai strategiškai svarbūs pokyčiai, tendencijos, prognozės ir investicijos reikalauja išsamios vėjo energetikos komponentų gamybos vertės grandinės analizės ir pagrindimo. Iki šiol Lietuvoje tokie tyrimai nebuvo vykdomi, o Lietuvos mokslininkai didesnį dėmesį skyrė šalies vėjo energetikos sektoriaus plėtrai sukurdami žemyninės ir jūrinės vėjo energetikos technikos, ekonomikos, aplinkosaugos ir politikos formavimo pagrindus. Autorių kolektyvo atlikti tyrimo rezultatai suteikia įžvalgų Lietuvos vyriausybei imtis veiksmų, kurie paskatintų Lietuvos pramonę plačiau dalyvauti ES atsinaujinančios energetikos pramonės vertės grandinėje, įskaitant ir vėjo energetiką, sukurti daugiau darbo vietų, padidinti sukuriamą pridėtinę vertę. Tyrimo rezultatai yra reikšmingi ekonomikos mokslui, nes ekonomikos teoriją papildo energetikos mokslų praktiniais laimėjimais – vėjo technologijomis, įvairiais jų gamybos būdais. Taip išplečiamas ekonomikos mokslų tyrimų objektas bei formuojamas ir stiprinamas ekonomikos teorijos santykis su politika. Autoriai siekia atsakyti į mokslinį klausimą – kokios yra apdirbamosios pramonės įmonių dalyvavimo vėjo energetikos komponentų vertės grandinėje galimybės ir kokią įtaką dalyvavimas komponentų vertės grandinėje daro apdirbamosios pramonės įmonių plėtrai.</jats:p>