Abstract
<jats:p>Šioje literatūros apžvalgoje analizuojamos pedagogų emocinio išsekimo, streso ir perdegimo sindromo sąsajos su funkciniais balso sutrikimais. Remiantis naujausiais moksliniais tyrimais, aptariamas streso fiziologinis poveikis balso aparatui, balso sutrikimų paplitimas mokytojų populiacijoje, diagnostikos ir prevencijos strategijos. Tyrimai rodo, kad stresas yra vienas reikšmingiausių rizikos veiksnių, didinantis balso sutrikimų tikimybę 3,6 karto. Streso poveikis pasireiškia tiek fiziologiniais (padidėjusi gerklų raumenų įtampa, sumažėjusi kvėpavimo – fonacijos koordinacija, pakitusi gleivinių funkcija), tiek psichologiniais (nerimas, emocinis išsekimas) mechanizmais, kurie sutrikdo normalią balso aparato veiklą. Streso ir balso sutrikimų ryšys pasirodė net stipresnis nei tradicinių rizikos veiksnių, tokių kaip astma ar alerginis rinitas. Efektyviausia balso sutrikimų prevencija apima kompleksinį požiūrį, derinant balso higienos programas, terapiją ir darbo aplinkos gerinimą.</jats:p>