Abstract
<jats:p>Tyrimo tikslas − remiantis mokslinės literatūros duomenimis, išanalizuoti informaciją apie nėščiųjų hipertenzinių būklių klasifikaciją, rizikos veiksnius, prevenciją, diagnostiką ir gydymą. Atlikta mokslinės literatūros ir dokumentų apžvalga medicininėse duomenų bazėse, apžvelgtos tokios būklės, kaip lėtinė hipertenzija, nėštumo hipertenzija, taip pat preeklampsija ir eklampsija. Nėščiųjų hipertenzinė būklė yra viena dažniausių motinos ir vaisiaus komplikacijų bei mirtingumo priežasčių, pasireiškianti iki 10% nėštumų visame pasaulyje. Todėl pacientėms svarbu tikrinti kraujospūdį vizitų metu, įvertinti anamnezėje esančius rizikos veiksnius, kad būtų galima paskirti nemedikamentinį ir (ar) medikamentinį gydymą. Esant nekomplikuotai lėtinei hipertenzijai, nėštumo hipertenzijai, dažnai gimdymo nereikia ankstinti, pirmenybė teikiama natūraliam gimdymui. Atsiradus komplikacijoms, kaip proteinurijai, nėštumą rekomenduojama sužadinti anksčiau. Esant labai sunkiai preeklampsijai, pagal nėštumo trukmę sprendžiama, ar geriau rekomenduoti nėštumą nutraukti, ar paankstinti, ar vis dėlto galima atidėti. Viso nėštumo metu, gimdymo ir po jo hipertenzinės nėščiųjų būklės gali persistuoti ar komplikuotis, todėl svarbu sekti AKS ir proteinuriją, stebėti bendrą būklę. Vis dėlto tokių būklių, išskyrus lėtinę hipertenziją, etiopatogenezinis gydymas yra nėštumo užbaigimas.</jats:p>