Abstract
<jats:p>Lokali skleroderma (LS), dar vadinama morfėja, yra lėtinė autoimuninė jungiamojo audinio liga, kuriai būdingas padidėjęs kolageno kiekis ekstraląstelinėje matricoje, odos sustorėjimas ir sukietėjimas. Priklausomai nuo ligos tipo bei pažeidimo lokalizacijos, papildomai gali būti įtrauktos ir gretimos struktūros – poodinis riebalinis audinys, raumenys, sąnariai bei kaulai. Nors LS patogenezė nėra iki galo išaiškinta, o histopatologiniai požymiai nepakankamai detalizuoti mokslinėje literatūroje, klinikinė ligos raiška itin įvairi – nuo izoliuotų odos pažeidimų iki ekstrakutaninių formų. Diagnozė dažniausiai nustatoma remiantis klinikiniu vertinimu, papildomu laboratoriniu ir instrumentiniu ištyrimu. LS gydymo gairės iki šiol nevienodos – nėra patogenetinio gydymo ir bendro tarptautinio sutarimo dėl efektyviausių gydymo strategijų, o atsitiktinių imčių klinikinių tyrimų atlikta labai mažai. Dauguma duomenų grindžiami atvejų aprašymais. Nors siūlomi įvairūs gydymo metodai: vietinis, imunomoduliacinis, sisteminis imunosupresinis, fototerapija bei fizinės medicinos priemonės, praktikoje pasirinktas gydymo metodas priklauso nuo specialisto. Straipsnyje pristatomas septynerių metų pacientės jaunatvinės lokalios sklerodermos atvejis. Diagnozė buvo nustatyta remiantis klinikiniu įvertinimu ir laboratoriniu ištyrimu. Pirminis pažeidimas stebėtas kairiojo užausio srityje, vėliau per 3 mėn. atsirado naujos plokštelės: pilvo srityje, kairės blauzdos lateralinėje pusėje, kairės pėdos nugariniame paviršiuje. Skirtas sisteminis ir vietinis gydymas, po kurio odos pažeidimai regresavo. Pacientė buvo aktyviai gydoma 4 metus, kol buvo pasiekta ligos remisija. Šiuo metu toliau vykdomas aktyvus stebėjimas 1 kartą per metus. Pristatytas klinikinis atvejis iliustruoja sisteminio ir vietinio gydymo svarbą, kai remisiją galima išlaikyti tęsiant vietinį gydymą. Pabrėžiamas nuolatinės stebėsenos ir individualaus gydymo reikšmingumas.</jats:p>