Abstract
<jats:p>Rūpinimasis žmogumi kaip visuma (lot. cura personalis) šiandien tampa išplėstinės praktikos slaugytojų (IPS) lyderystės pamatu. Šis principas, kilęs iš jėzuitų dvasingumo tradicijos, akcentuoja pagarbą asmens unikalumui, jo gebėjimams, poreikiams ir profesinei bei emocinei gerovei. Tyrimai rodo, kad būtent toks holistinis požiūris lemia efektyvesnį komandinį bendradarbiavimą, aukštesnę paslaugų kokybę ir didesnį pacientų pasitenkinimą. IPS lyderystėje cura personalis tampa kertiniu komponentu, nes padeda priimti sprendimus, integruojančius klinikinius duomenis, paciento vertybes ir komandos įžvalgas, o tai tiesiogiai susiję ir su pacientų saugumu bei priežiūros rezultatais. Svarbiausia, kad šis principas neapsiriboja vien klinikine praktika – jis formuoja komandinę kultūrą, kurioje vyrauja empatija, įtrauktis, tarpusavio pagarba ir profesinė gerovė. Tokia kultūra yra būtina IPS veiklai, nes būtent ji leidžia komandai veikti darniai, išvengti klaidų, mažinti perdegimą ir užtikrinti, kad kiekvienas komandos narys galėtų realizuoti savo potencialą. Cura personalis ne tik papildo IPS lyderystę vertybiniu turiniu, bet ir tampa praktine priemone, stiprinančia sveikatos priežiūros kokybę ir komandos veiksmingumą. Tyrimo tikslas. Išnagrinėti cura personalis principo raišką IPS lyderystėje, ypatingą dėmesį skiriant sprendimų priėmimo procesams, komandinio darbo kultūros formavimui ir profesinių kompetencijų stiprinimui. Tyrimas atliktas 2025 m. gruodžio mėn., taikant struktūrinę sisteminę literatūros analizę. Metodologija papildyta sniego gniūžtės metodu, leidusiu identifikuoti papildomus konceptualiai reikšmingus šaltinius, susijusius su jėzuitų vadovavimo tradicija ir holistinio rūpesčio samprata. Pirminė literatūros paieška vykdyta tarptautinėse duomenų bazėse PubMed ir Google Scholar, naudojant raktažodžius: cura personalis, advanced practice nurse, leadership, decision-making, teamwork culture. Į analizę įtraukti empiriniai, konceptualūs ir apžvalginiai šaltiniai, nagrinėjantys IPS lyderystę, holistinį vadovavimą, empatiją, įtraukią komandinę kultūrą ir profesinės tapatybės formavimą. Straipsnyje aptariama, kaip cura personalis principas gali būti integruojamas į IPS lyderystę, siekiant stiprinti komandinį bendradarbiavimą, profesinį augimą ir pacientui palankios sveikatos priežiūros kultūrą. Analizė atskleidžia šio principo teorinį ir praktinį aktualumą šiuolaikinėje sveikatos priežiūros sistemoje.</jats:p>