LIETUVOS PROFESIONALIŲ SLAUGYTOJŲ MIEGO KOKYBĖS VERTINIMAS, TAIKANT TRIVEIKSNĮ PITSBURGO MIEGO KOKYBĖS INDEKSĄ

<jats:p>Slaugytojai, išskirtinai moterys, dėl profesijos ir išskir­tinių darbo sąlygų (pavyzdžiui, pamaininio darbo) pa­tenka į padidėjusios rizikos sirgti medžiagų apykaitos bei cirkadinio ritmo sutrikimais grupes. Tyrimo tikslas – įvertinti bendrosios praktikos slaugytojų miego ko­kybę, atsižvelgiant į triveiksnį Pitsburgo miego koky­bės indeksą (PMKI). 2024 m. spalio-gruodžio mėnesiais buvo atliktas vienmomentis pjūvio tyrimas, kurio metu ištirtos 39,4 ± 11,7 metų Lietuvos didžiųjų miestų as­mens sveikatos priežiūros įstaigose (ASPĮ) dirbančios slaugytojos (n = 269). Tyrimo rezultatai parodė, kad ty­rimo dalyvių vidutinis PMKI balas atitiko 7,2 ± 3,2, o rizikinga miego sutrikimų simptomatika nustatyta 52,8 proc. slaugytojų. 22–29 m. amžiaus slaugytojų miego efektyvumas (vidutinis balas 1,8) buvo prastesnis, pa­lyginti su vyresnio 30–67 m. amžiaus tyrimo dalyvių miego efektyvumo rodikliais (vidutinis balas 1,3–1,4) (p = 0,048). Reikšmingai intensyvesnė subjektyviosios miego kokybės komponento raiška (vidutinis balas 3,6– 3,9) nustatyta vienišoms ir išsiskyrusioms slaugytojoms, palyginti su gyvenančiomis nesusituokus arba santuokoje (vidutinis balas 3,1) (p = 0,044). Pasireiškiant nerimą keliančiai kliniškai reikšmingai slaugytojų miego sutri­kimų simptomatikai, sveikatos priežiūros organizacijoms rekomenduojama apsvarstyti galimybę įgyvendinti struk­tūruotas ir veiksmingas intervencijas, skirtas slaugytojų miego kokybei gerinti, kurių pagalba pacientų sauga būtų dermėje su slaugytojų gerove. Todėl Lietuvos ASPĮ ga­lėtų tobulinti ir (arba) integruoti veiksmingas slaugytojų miego kokybės gerinimo programas (pavyzdžiui, šviesos terapiją, aromaterapiją ar kognityvinę elgesio terapiją).</jats:p>