Abstract
<jats:p>Iki Antrojo pasaulinio karo Šepetos pelkė buvo žinoma kaip šiaurės rytų Lietuvoje plytinti 1 398,9 ha ploto aukštapelkė. Nuo 1939 m. pelkė eksploatuojama ūkio reikmėms. Šiuo metu visas pelkės masyvas sunaikintas. Buvusį kraštovaizdį išsaugojo tik ją supantys pelkiniai miškai, o informacija apie jos gamtą išliko tik publikuotuose šaltiniuose. Iki XX a. pradžios Šepetos pelkė yra minima keliuose geografiniuose žinynuose. 1921 m. T. Ivanauskas siūlė ją paskelbti saugoma teritorija. XX a. pradžioje pelkės augaliją tyrė A. Minkevičius, K. Regelis, H. Wojtusiakowa. 1940 m. ji buvo ištirta geografiniais, stratigrafiniais metodais, aprašyta jos augalija. Šepetos pelkės tyrimų istorinė apžvalga šiame straipsnyje pateikiama istorinių aplinkybių bei šalies ūkio ir mokslo vystymosi kontekste.</jats:p>