Abstract
<jats:p>Žlugus Sovietų Sąjungai, didžiausio dėmesio baltarusių istoriografijoje susilaukė LDK istorija. Iki 1995 m. mokslinių ir ypač populiariųjų publikacijų kiekis padvigubėdavo beveik kasmet. Apibūdindama LDK, suverenios Baltarusijos istoriografija neigė pagrindines sovietinės koncepcijos ideologemas ir paveldėjo XX a. trečiojo dešimtmečio baltarusių istoriografijos, sužlugdytos Stalino represijų laikotarpiu, pozicijas. LDK buvo vaizduojama taip pat ir baltarusių valstybe („baltarusių-lietuvių“), kuri vystėsi provakarietiška kryptimi ir siekė atsiriboti nuo Rusijos. Nepaisant šio mito nevienareikšmiškumo, jis sąlygojo baltarusių tapatybės sustiprėjimą ir baltarusių valstybingumo raidą. Įsitvirtinus A. Lukašenkos režimui, istorijos dėstymo srityje, kurią imta ideologiškai kontroliuoti, įsakmiai stiprinamas pažįstamas nuo sovietų laikų LDK kaip priešiškos baltarusių tautai valstybės įvaizdis. Tačiau masinėje savimonėje istorinis mitas apie LDK yra svarbiausias elementas, atsveriantis oficialiąją ideologiją ir Baltarusijos bei Rusijos reintegracijos politiką.</jats:p>